Periodinio investavimo skaičiuoklė

Ta pati suma investuojama kas mėnesį ar kitu pastoviu periodu, nepriklausomai nuo rinkos kainų.

Užuot bandžius atspėti geriausią momentą, investuojama reguliariai — pavyzdžiui, kas mėnesį po algos. Kai kainos aukštos, už tą pačią sumą nuperkama mažiau fondo vienetų, kai žemos — daugiau. Ilgainiui vieneto kaina išsilygina: tai vadinama vidutinės kainos principu.

Toks būdas nereikalauja didelės pradinės sumos ir sumažina riziką investuoti viską prieš pat kainų kritimą. Tačiau jis nepanaikina rinkos rizikos: jei rinka ilgai krenta, vertė mažėja ir reguliariai investuojant.

Grąža uždirbama ne tik nuo įmokų, bet ir nuo anksčiau uždirbtos grąžos.

1. 10 metųInvestuojant 100 € kas mėnesį su 7 % metine grąža, sukauptumėte 17 105 €: įmokos — 12 000 €, grąža — 5 105 €.
2. 20 metųTos pačios įmokos per 20 metų išaugtų iki 50 754 € — įmokų 24 000 €, o grąža jau didesnė už įmokas.
3. 30 metųPer 30 metų — 116 945 €, iš kurių įmokos sudaro tik 36 000 €. Laikas lemia daugiau nei įmokos dydis.

Todėl diagramoje grąžos dalis su kiekvienais metais auga vis greičiau. Tai veikia ir atvirkščiai: kuo vėliau pradedama, tuo didesnių įmokų reikia tam pačiam tikslui.

Mėnesio žingsniu, su efektyvia metine grąža.

1. Efektyvi metinė grąžaĮvesta grąža laikoma tokia, kokia skelbiama fondų istorinė grąža — per metus. Mėnesio norma išvedama šaknimi: (1 + r)^(1/12) − 1, o ne dalijant iš 12, todėl rezultatas šiek tiek konservatyvesnis nei kai kurių užsienio skaičiuoklių.
2. Įmokos momentasPagal nutylėjimą įmoka daroma periodo pabaigoje. Įmoka periodo pradžioje dirba vienu mėnesiu ilgiau: 100 € per mėnesį per 10 metų su 7 % duotų 17 202 €, o ne 17 105 €.
3. Mokesčiai, infliacija ir pelno mokestisValdymo mokestis mažina metinę grąžą: (1 + r) × (1 − mokestis) − 1. Pelno mokestis taikomas uždirbtai grąžai pabaigoje, o nuostolis neapmokestinamas. Infliacija perskaičiuoja galutinę vertę į šių dienų pinigus.

Režimas „Kiek reikia investuoti?“ ieško įmokos, su kuria galutinė vertė pasiekia tikslą. Jei nurodytas pelno mokestis, tikslas laikomas suma po mokesčių.

Pelno mokesčio tarifą, lengvatas ir neapmokestinamas sumas skaičiuoklė neapskaičiuoja — įrašote patys pagal savo situaciją.

Mažas procentas per daugelį metų virsta dideliu skirtumu eurais.

Valdymo mokestis išskaičiuojamas kasmet nuo viso turto, nepriklausomai nuo to, ar grąža teigiama. Pavyzdžiui, investuojant 200 € per mėnesį 20 metų su 7 % metine grąža, be mokesčių sukauptumėte apie 101 507 €. Su 0,2 % metiniu mokesčiu — apie 99 075 €, o su 1 % — tik apie 89 981 €, t. y. beveik 11 500 € mažiau.

Lietuvos bankas pataria prieš investuojant palyginti skirtingų bendrovių panašios strategijos fondų mokesčius — juos rasite fondų taisyklėse, prospektuose ir pagrindinės informacijos dokumentuose.

Esant 7 % metinei grąžai, per 10 metų sukauptumėte apie 17 105 € (iš jų 12 000 € — įmokos), per 20 metų — apie 50 754 €, per 30 metų — apie 116 945 €. Su 5 % grąža per 20 metų būtų apie 40 580 €. Tai iliustracija su pastovia grąža; realiai grąža kasmet svyruoja.

Grąža priklauso nuo to, į ką investuojate: akcijų fondų ilgalaikė istorinė grąža paprastai didesnė ir labiau svyruoja, obligacijų ir indėlių — mažesnė ir stabilesnė. Kadangi ateities grąža nežinoma, verta pabandyti kelis scenarijus, pavyzdžiui, 3 %, 5 % ir 7 %, ir planuoti pagal atsargesnįjį. Istorinė grąža negarantuoja ateities rezultatų.

Taip, bet nedaug: kiekviena įmoka investuota vienu mėnesiu ilgiau. Investuojant 100 € kas mėnesį 10 metų su 7 % grąža, įmokos periodo pradžioje duotų 17 202 €, pabaigoje — 17 105 €. Skirtumas auga kartu su įmokomis ir laikotarpiu. Įmokos momentą galite pakeisti skiltyje „Daugiau nustatymų“.

Galutinę vertę reikia padalyti iš (1 + infliacija) laipsniu, lygiu metų skaičiui. Pavyzdžiui, 17 105 € po 10 metų, esant 2,5 % metinei infliacijai, šių dienų pinigais būtų verti apie 13 363 €. Skaičiuoklėje infliaciją įrašykite skiltyje „Daugiau nustatymų“ — reali vertė bus rodoma rezultate ir diagramoje.